ATVIRASIS URBANISTIKOS MUZIEJUS
i idėja
Šiuolaikinis didmiestis neįsivaizduojamas be miesto muziejaus. Tai bazinė miesto socialinės infrastruktūros dalis, atliekanti svarbias visuomenės įpilietinimo ir bendruomeninimo funkcijas. Kartu tai – miesto identiteto ir miestietiškos savimonės generatorius.
Atvirasis urbanistikos muziejus (UMU) – iniciatyva, siekianti sukurti gyvą ir autentišką kolektyvinės atminties ekspoziciją. Įgyvendant projektą pasirinkta aktualizuoti Klaipėdą – miestą, turintį ypatingą urbanistinės raidos ir miestietiškos kultūros pasakojimų bei artefaktų sankaupą. Muziejaus idėja gimė ruošiantis tarptautinei programai „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ ir svarstant, kas uostamiesčiui galėtų suteikti dar daugiau energijos ir išskirtinumo.
UMU susideda iš trijų etapų. I projekto etape pristatome skaitmenines miesto urbanistinio paveldo istorijas. II etape visas šias istorijas ketiname įveiklinti sukurtoje informacinėje-urbanistinėje metaduomenų sistemoje, kuria kviesime naudotis klaipėdiečius ir miesto svečius. III etape Klaipėdoje turėtų iškilti naujas statinys, tapsiantis nauja miestiečių traukos erdve ir miesto ženklu.
Šio muziejaus išskirtinumas – atvira duomenų platforma, erdvės archyvas, suteikiantis galimybę žmonėms kurti ekspozicijas patiems. Dar vienas svarbus bruožas – muziejus apima visą miesto teritoriją. Kiekvienas namas, futbolo aikštelė, pieva ir sandėlys tampa potencialia urbanistinės patirties erdve, savotišku kambariu-informacijos saugykla, eksponuojančia įsimintinas miestiečių patirtis. Visas jas įprasmina unikalios architektūros objektas, išaugantis iš miestovaizdžio kaip naujas kosminis kūnas.
ii ambicija
UMU kuriamas manant, kad Lietuvos miestams būtina peržiūrėti urbanistikos vertybes ir iš naujo įvertinti, kokia yra miestietiškos kultūros ateitis. Todėl šis muziejus svarbus ir kaip iniciatyva, skirta įteisinti Klaipėdos kaip Lietuvos urbanistinės kultūros dominantės statusą. Ne tik internete, bet ir viešojoje erdvėje visuomenei turėtų tapti prieinami visi svarbiausi miesto istoriniai planai, projektai, fotografijos ir miesto kūrėjų biografijos.
Kuriant UMU koncepciją permąstėme urbanistinio paveldo ribas ir siekėme jas išplėsti. Taip greta kultūrinių vietovių ir architektūrinių objektų išryškėjo atskirų socialinių grupių poreikiams reikšmingas urbanistinių įvykių ir reiškinių aspektas. Į urbanistikos muziejaus ekspoziciją sumanyta įtraukti tiek svarbiausius miesto kolektyvinės, tiek asmeninės atminties įvykius, reiškinius ir pasakojimus.
Projektas orientuotas į mieste menkai integruotas socialines grupes – vaikus, paauglius, senjorus, įvairias kultūrines ir tautines mažumas. Urbanistinių vietovių, objektų ir įvykių sklaidai ketinama pasitelkti jau išbandytas visuomenės kūrybiškumo bei socialinės sanglaudos priemones – dirbtuves, seminarus, konferencijas ir parodas.
Į projekto kūrimo procesą planuojama įtraukti svarbesnes miesto kultūrinės atminties institucijas – muziejus, bibliotekas, mokyklas. Projekto ambicija – sukurti analogų pasaulyje neturintį atvirą miesto muziejų, apimantį visą miesto teritoriją. Mieste ketinama sukurti funkcionalią žymėjimo sistemą, kuri skaitmeninių kodų pagalba galėtų atsirasti viešosiose erdvėse ar ant svarbesnių objektų. Taip pat būtų organizuojami urbanistinei kultūrai dedikuoti renginiai, vedami edukaciniai užsiėmimai, kaupiami eksponatai, ruošiamos ekspozicijos. Projektą vainikuotų originalios architektūros objektas, kuris turėtų tapti pagarbos miesto istorijai, kultūrinei erdvei ir vietos bendruomenėms simboliu.
iii tikslai
Ilgalaikiai projekto tikslai:
- prisidėti prie urbanistinės kultūros formų įvairovės skatinimo Lietuvoje;
- stiprinti Lietuvos gyventojų miestietiškumą ir įsitraukimą į miestų planavimo procesus;
- suformuoti naują Klaipėdos kaip savitos urbanistinės kultūros metropolio įvaizdį.
Trumpalaikiai tikslai:
- sukurti UMU tinklalapį, atspindintį reikšmingiausius Klaipėdos urbanistinės raidos bruožus;
- suskaitmeninti svarbiausius Klaipėdos urbanistinės raidos modelius ir juos pristatyti visuomenei;
- sukurti unikalios formos ir funkcijos urbanistikos muziejų fiziniu pavidalu.
Uždaviniai:
- suburti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendruomeninės partnerystės tinklą;
- parengti projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo ir funkcionavimo schemą;
- sukurti projekto komunikacijos planą;
- susipažinti su iškiliausių skaitmeninių pasaulio muziejų kolekcijomis ir muzeologijos metodikomis;
- identifikuoti reikšmingiausias miesto urbanistines struktūras ir raidos modelius;
- surinkti ir suskaitmeninti svarbiausius miesto urbanistinės kultūros artefaktus;
- surinkti iškilių miesto planuotojų, urbanistų ir architektų biografijas;
- rinkti ir sisteminti kitą vertingą medžiagą – miesto planavimo dokumentus, schemas, fotografijas, leidinius;
- skatinti architektų, planuotojų, kultūros veikėjų bendruomenę kaupti asmeninius archyvus ir jais dalytis;
- rengti nuolatines parodas ir ekspozicijas, skirtas miesto urbanistinei raidai, urbanistikos mokslo sklaidai.
iv autoriai
Kūrėjų grupė:
Donatas Baltrušaitis – urbanistas konsultantas;
Petras Blaževičius – kodas ir programavimas;
Tomas S. Butkus – projekto vadovas, idėjos ir tekstų autorius;
Neringa Butnoriūtė – stiliaus ir kalbos redaktorė;
Lukas Ruškys – logotipo autorius, dizaineris konsultantas;
Vasilijus Safronovas – mokslinis redaktorius, tekstų autorius;
Tautvydas Urbelis – tekstų autorius;
Marijus Urbonas – serverio palaikymas, IT konsultantas.
Projekto administravimas:
vario burnos | idėjų dirbtuvės
id@varioburnos.com
v partneriai
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI)
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO)
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka (KLAVB)
UAB „Andrijauskas ir partneriai“
VšĮ „Klaipėdis“
vi rėmėjai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba
UAB „Ekspobalta“
UAB „Klaipėdos technika“
vii koncepcija
© 2020 Urbanistikos muziejus